Turinys
Dvasinė Betelio reikšmė reiškia dvasinio pabudimo ir ryšio su Dievu vietą. Betelio žodis hebrajų kalboje reiškia "Dievo namai" ir turi didelę dvasinę reikšmę judaizme, krikščionybėje ir islame.
Dvasinė Betelio reikšmė siejama su šventa erdve, kurioje žmonės gali susitikti su Dievu ir gauti patarimų bei nurodymų savo gyvenimui.
Betelio miestas yra svarbi Biblijoje minima vietovė, kuri Senajame Testamente iš pradžių buvo vadinama Luzu.
Tai buvo svarbi vieta, kurioje vyko daug biblinių istorijų, įskaitant Jokūbo sapną apie laiptus į dangų, kur jis matė nusileidžiančius ir kylančius angelus.
Net ir šiandien Betelis išlieka galingu dvasinio atsinaujinimo ir transformacijos simboliu įvairių tikėjimų žmonėms.
Betelis yra šventa vieta, kur žmonės gali dvasiškai bendrauti su Dievu Jis simbolizuoja dvasinį pabudimą, vadovavimą ir nukreipimą Jis svarbus judaizme, krikščionybėje ir islame Betelis reiškia dvasinį atsinaujinimą ir transformaciją.Dvasinė Betelio reikšmė atspindi ryšį, kurį žmonės gali užmegzti su Dievu. Dažnai žmonės savo gyvenime jaučia krypties nebuvimą ir tuštumą, kurią gali užpildyti dvasinis pabudimas ir transformacija.
Betelis simbolizuoja šį dvasinį ryšį ir primena, kad tikėjimas gali suteikti žmonėms tikslą, kryptį ir viltį.
kokia yra dvasinė Betelio reikšmė
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Bethel | Hebrajiškas žodis, reiškiantis "Dievo namus", dažnai vartojamas kalbant apie šventą vietą ar šventyklą Biblijoje. |
| Dvasinė reikšmė | Giluminė, nefizinė sąvokos reikšmė, dažnai atspindinti ryšį su dieviškumu ar aukštesne jėga. |
| Jokūbo svajonė | Biblijos įvykis, kai Abraomo anūkas Jokūbas sapnuoja kopėčias, jungiančias dangų ir žemę vietoje, kurią vėliau pavadina Beteliu (Pr 28, 10-19). |
| Dievo namai | Simbolinis dvasinio ryšio tarp Dievo ir jo tautos simbolis, dažnai vaizduojamas fizinėje vietoje, pavyzdžiui, šventykloje ar bažnyčioje. |
| Dievo buvimas | Tikėjimas, kad Dievas yra esantis ir veikiantis žmonių ir bendruomenių gyvenime, dažnai išgyvenamas per maldą, garbinimą ir baimės ar nuostabos jausmą. |
| Šventoji žemė | Vieta, kuri laikoma šventa arba dvasiškai reikšminga dėl ryšio su Dievu arba dieviškuoju įvykiu. Betelis dažnai laikomas šventa vieta dėl Jokūbo sapno ir susitikimo su Dievu. |
| Dvasinis augimas | Santykių su Dievu ir dvasinių tiesų supratimo gilinimo procesas, dažnai apimantis asmeninį pasikeitimą ir tokių dorybių kaip meilė, nuolankumas ir tikėjimas ugdymą. |
| Dieviškasis susitikimas | Asmeninė Dievo arba dieviškosios patirties patirtis, kuri dažnai veda prie dvasinio augimo, didesnio tikėjimo arba dieviškojo pašaukimo suvokimo. Jokūbo sapnas Betelyje yra dieviškojo susitikimo pavyzdys. |
| Sutartis | Iškilmingas susitarimas tarp Dievo ir jo tautos, dažnai apimantis abiejų pusių pažadus ir įsipareigojimus. Įvykiai Betelio vietovėje laikomi didesnės sandoros tarp Dievo ir Abraomo palikuonių dalimi. |
| Dvasinis palikimas | Dvasinės patirties, mokymų ir vertybių ilgalaikis poveikis individams ir bendruomenėms, dažnai perduodamas iš kartos į kartą. Betelio dvasinė reikšmė yra didesnio biblinių patriarchų ir Izraelio tautos dvasinio palikimo dalis. |
piritualinė Betelio reikšmė
Ką reiškia žodis Betelis?
Žodis "Betelio" kilęs iš hebrajiško žodžio בֵּית אֵל (beit el), reiškiančio "Dievo namai". Biblijoje Betelio miestas buvo miestas pietinėje Judo karalystėje. Jis buvo įsikūręs Morijos kalno papėdėje, vakariniame Jordano upės krante.
Taip pat žr: Kokia dvasinė oro reikšmė?Pirmą kartą miestas paminėtas Pradžios knygos 12:8, kai Abraomas, išvykęs iš Egipto, apsigyveno ten. Iš pradžių Betelio miestas buvo kanaaniečių miestas, o vėliau tapo svarbiu izraelitų garbinimo centru. Izraelitai ten pastatė šventyklą Dievui pagerbti, ir ji tapo žinoma kaip "Dievo namai".
Miestas ir toliau vaidino svarbų vaidmenį izraelitų istorijoje net po to, kai tauta suskilo į dvi karalystes. Bibliniais laikais Betelio miestas buvo siejamas su garbinimu ir religinėmis piligrimystėmis. Šiandien krikščionys ir žydai jį tebelaiko šventa vieta.
Kodėl Jokūbas vietovę pavadino Beteliu?
Hebrajų kalba Betelio vardas reiškia "Dievo namai". Tikėtina, kad Jokūbas pavadino šią vietą Beteliu, nes ten buvo susitikęs su Dievu. Pradžios 28:11-19 skaitome, kad Jokūbas sapnavo laiptus į dangų ir matė jais kylančius ir besileidžiančius angelus.
Pabudęs jis išsigando ir tarė: "Tikrai Viešpats yra šioje vietoje, o aš to nežinojau." Jis taip pat bijojo likti toje vietoje vienas, todėl pastatė akmenį kaip stulpą ir išpylė ant jo aliejų, kad pašventintų jį Dievui. Tada jis davė įžadą: "Jei Dievas bus su manimi ir išlaikys mane šiame kelyje, kuriuo einu, ir duos man duonos valgyti bei drabužių, kad vėl grįžčiau pas savotėvo namus ramybėje, tada Viešpats bus mano Dievas" (Pr 28, 20-22).
Iš šio pasakojimo matome, kad Jokūbas pavadino vietovę Beteliu, nes ten patyrė Dievo buvimą. Be to, Betelio vietovėje Abraomas, nugalėjęs Chodorlaomero kariuomenę, pastatė aukurą (Pr 14, 18). Taigi gali būti, kad Jokūbas pavadino vietovę Beteliu, nes ji buvo susijusi su jo protėviu Abraomu.
Kas Biblijoje pavadintas Beteliu?
Betelio vardas kilęs iš hebrajiško žodžio "Dievo namai". Šis vardas Biblijoje minimas kalbant apie įvairias vietas, įskaitant miestą Kanaane ir Jokūbo pastatytą aukurą. Pirmą kartą Biblijoje Betelio vardas paminėtas Pradžios 12:8, kai Abraomas perkelia savo šeimą į šią vietovę ir pastato ten aukurą.
Vėliau ji kelis kartus minima ryšium su Jokūbu, kuris taip pat pastato aukurą prie Betelio (Pr 28, 19; 35, 1-15). Pasak žydų tradicijos, būtent prie šio antrojo Betelio Jokūbas sapnavo savo garsųjį sapną apie kopėčias, siekiančias dangų (Pr 28, 10-22). Teisėjų knygoje skaitome apie tai, kaip izraelitai garbino ir Betelį, ir kitą netoliese esančią šventovę, vadinamą Danu (Teisėjų18:30).
Taip pat žr: Dvasinė juodos katės geltonų akių reikšmėVėliau, karalių laikais, Betelio miestas buvo siejamas su stabų garbinimu ir netgi pavadintas "Bėtavenu" - tai reiškia "tuštybės namai" arba "stabų namai" (Ozėjo 4, 15; 10, 5). Nepaisant sudėtingos istorijos, Betelio miestas ir šiandien yra svarbi vieta tiek krikščionims, tiek žydams. Krikščionims jis svarbus kaip Jokūbo sapno vieta ir kaip vieta, kur Jėzus dažnai pamokslaudavo (Luko4:31-37).
Žydams tai vienas iš keturių šventųjų miestų - kartu su Jeruzale, Hebronu ir Tiberiados miestu - kur jiems leidžiama melstis.
Žiūrėti vaizdo įrašą: Kokia yra dvasinė Betelio reikšmė?
Kokia yra dvasinė Betelio reikšmė?
Betelio reikšmė hebrajų kalba
Žodis "Betelis" hebrajų kalba reiškia "Dievo namai". Šiuo vardu vadinama tiek fizinė vieta - senovės izraelitų šventyklos Jeruzalėje vieta, tiek dvasinė Dievo buvimo samprata. Biblijoje Betelis pirmą kartą paminėtas kaip vieta, kur Jokūbas miegojo ir sapnavo laiptus į dangų (Pr 28, 10-19).
Grįžęs iš kelionių, Jokūbas pastatė aukurą prie Betelio ir pervadino vietovę savo patirties garbei (Pr 35, 1-15). Ilgus šimtmečius Betelio miestas išliko svarbiu izraelitų religiniu centru. Galiausiai jį sugriovė babiloniečiai, bet sugrįžus iš tremties jis buvo atstatytas (2 Kar 23, 1-25).
Šiandien Betelis tebėra svarbi žydų ir krikščionių piligrimų vieta. Daugelis žmonių atvyksta į Betelį melstis ir garbinti vietos, kurioje Jokūbas regėjo savo viziją. Kiti atvyksta norėdami daugiau sužinoti apie šios šventos vietos istoriją ir reikšmę.
Kas nutiko Betelio mieste Biblijoje
Istorija apie Betelį prasideda Pradžios knygos 28 skyriuje, kai Jokūbas bėga nuo savo brolio Ezavo. Jis atvyksta į vietą, vadinamą Luzu (vėliau pavadintą Beteliu), kur sapnuoja laiptus į dangų, kuriais į viršų ir žemyn eina angelai. Kitą rytą jis patepa akmenį aliejumi ir pastato jį kaip stulpą, prisiekdamas Dievui, kad jei Jis jį apsaugos ir palaimins, Jokūbas garbins tik Jį.
Dievas pakeičia Jokūbo vardą į Izraelio, ir ta vieta tampa žinoma kaip Betelis (Pr 28, 19-22). Persikelkime į išėjimo iš Egipto laikus. Mozei vedant tautą į Pažadėtąją žemę, jie stovyklauja prie Sinajaus kalno, kur Dievas jiems duoda savo įstatymą.
Bet kai jie keliauja toliau link Kanaano, žmonės tampa nekantrūs ir pasistato sau aukso veršio stabą, kurį garbina vietoj Dievo (Iš 32). Atsakydamas į tai, Dievas sako Mozei, kad Jis vis dėlto neis su jais į žemę, o juos ves Jo angelas (Iš 33, 2-3). Kai jie pasiekia kanaaniečių teritoriją netoli Betelio, dalis žmonių nori grįžti į Egiptą, nes bijokas gali nutikti.
Tačiau Jozuė ir Kalebas ragina visus pasitikėti Dievu ir likti vietoje, todėl jie stovyklauja netoli Betelio (Skaičių 13-14). Čia stovyklaudami Jozuė išgirsta apie du vyrus - vieną vardu Achanas, o kitą vardu Eljašibas, - kurie iš Jericho pavogė daiktus, kurie pagal Dievo nurodymus turėjo būti sunaikinti (Joz 7, 1-5). Susidūręs su jais Achanas prisipažįsta nusidėjęs ir yra užmėtomas akmenimis.kartu su savo šeima už nepaklusnumą (Jozuės 7:24-26).
Šis veiksmas galiausiai atnešė Izraeliui pergalę prieš Jerichą. Betelio miestas tampa svarbiu religiniu centru Izraeliui gyvenant Kanaane. Čia Debora teisia bylas po palme (Teisėjų 4, 5), Samuelis užauga tarnaudamas šventykloje (1 Samuelio 1-3), Jeroboamas pastato aukso veršius garbinimui (1 Karalių 12, 28-29), Amosas pamokslauja prieš stabmeldystę (Amoso 3, 13-15; 5, 4-7; 7, 10-17), Jona bandonesėkmingai vengė ten skelbti atgailą (Jonos 1, 1-3; 3, 2-5).
Jokūbo Betelio patirtis
Pradžios knygoje skaitome, kaip Jokūbas paliko savo namus ir nuėjo į Betelį. Ten jis sapnavo sapną, kuriame Dievas jam kalbėjo ir pažadėjo būti su juo visada. Kai jis pabudo, buvo kupinas džiaugsmo ir dėkingumo.
Jis pastatė akmeninį stulpą kaip atminimą ir prisiekė visada tarnauti Dievui. Per gyvenimą patiriame išgyvenimų, kurie mus pakeičia visiems laikams. Kaip ir Jokūbas, šie išgyvenimai gali nutikti bet kur - namuose, darbe ar net per atostogas.
Kaip Jokūbo patirtis Betelio vietovėje visiems laikams pakeitė jo gyvenimą, taip ir mūsų patirtis gali pakeisti mūsų gyvenimą. Jei niekada nepatyrėte Betelio patirties, pagalvokite, ko gali prireikti, kad ją patirtumėte. Pirmiausia turite būti atviras minčiai, kad Dievas gali kalbėti su jumis labai realiai.
Taip pat turite būti pasirengę išeiti iš savo komforto zonos - juk Betelio vieta tikriausiai iš pradžių Jokūbui nebuvo patogi! Galiausiai turite būti pasirengę keisti savo gyvenimą, remdamiesi tuo, ką jums sako Dievas. Jei esate atviri galimybei patirti gyvenimą keičiančią patirtį, kaip Jokūbas patyrė Betelio vietoje, tuomet būkite atviri ir ieškokite galimybių.gali ateiti tada, kai mažiausiai to tikitės!
Komentaras apie Betelį
Betelio miestelis Konektikute, kuriame gyvena šiek tiek daugiau nei 18 000 gyventojų. Miestelyje įsikūrę du koledžai - Betelio universitetas ir Vakarų Konektikuto valstijos universitetas. 1810 m. čia gimęs P. T. Barnumas yra šiuolaikinio cirko gimtinė.
Šiomis dienomis Betelio miestelyje nedaug kas vyksta, tačiau tai vis dar graži vieta gyventi. Mokyklos geros, čia daug istorijos. Jei ieškote ramios vietos šeimai auginti, Betelio miestelis gali būti puiki vieta jums.
Kaip šiandien vadinamas Betelis
Betelio miestelis yra Konektikuto valstijoje. Jis įsikūręs vakarinėje valstijos dalyje, netoli sienos su Niujorku. 1662 m. miestelį įkūrė puritonai, norėję pabėgti nuo religinio persekiojimo Anglijoje.
Betelio pavadinimas kilęs iš hebrajų kalbos žodžio "Dievo namai". Šiandien Betelio bendruomenė yra klestinti, joje gyvena šiek tiek daugiau nei 18 000 žmonių. Mieste įsikūrusios kelios verslo ir pramonės įmonės, taip pat kelios mokyklos ir organizacijos.
Betelio gyventojai garsėja draugiškumu ir mažo miestelio žavesiu. Nors Betelio miestelis nuo jo įkūrimo beveik prieš keturis šimtmečius labai pasikeitė, jis išlieka nuostabia vieta gyventi ir kurti šeimą. Jei kada nors būsite Konektikute, būtinai užsukite į šį istorinį miestelį!
Bethel reikšmė anglų kalba
Pavadinimas Betelis kilęs iš hebrajiško žodžio בֵּית אֵל (beyt ʾēl), reiškiančio "Dievo namai"[1]. Biblinėje hebrajų kalboje Jeruzalės miestas taip pat vadinamas Bėt El. Tanache tai buvo pagrindinis kanaaniečių miestas ir vienas iš pagrindinių Izraelio karalystės miestų.
Pirmą kartą Pradžios knygoje ji minima kaip viena iš vietų, kur Jokūbas nakvojo kelionės į Paddan-Aramą metu[2][3].[4][5] Vėliau čia buvo Jokūbo šulinys ir jo palikuonių susibūrimo vieta[6].[7] Toliau bibliniame pasakojime teigiama, kad Rachelė mirė gimdydama[8] ir buvo palaidota kelyje į Efratą (hebr. אֶפְרָת), kuris tuo metu vadinosiBetliejuje;[7][8] jos kapas yra po akmeniniu statiniu, kuris nuo viduramžių tapatinamas su Rachelės kapu už Betliejaus ribų.
[9][10] Pradžios knygoje Betelis minimas kelis kartus. Pirmą kartą jį įvardija Labanas, ginčydamas Jokūbo teisę vesti jo dukterį Lėją: [11][12] "Dabar, jei elgiesi maloniai ir teisingai su mano šeimininku, pasakyk man, o jei ne, pasakyk man, kad galėčiau pasukti į dešinę ar į kairę".
Vėliau Jokūbas, prieš palikdamas Paddan-Aramą, duoda įžadą:[13] "Jei Dievas bus su manimi ir saugos mane šiame kelyje, kuriuo einu, ir duos man duonos valgyti ir drabužių apsirengti",[14][15] po to jis pastato akmeninį stulpą Betelyje,[16][17][18] sakydamas: "Šitas akmuo, kurį aš pastačiau kaip stulpą, bus Dievo namai."[19] Grįžęs namo iš Egipto nelaisvės,[20][21] Jozuė pastato aukurą prieBetelis:[19]"Jozuė tarė visai tautai: "Štai šitas akmuo bus mūsų Dievo liudytojas".
Dievas iš Betelio
Kai Abraomas jau buvo senas ir garbaus amžiaus, jis atliko piligriminę kelionę į Kanaano žemę ir apsigyveno netoli ąžuolų giraitės prie Sichemo. Čia gyvendamas jo sūnėnas Lotas labai praturtėjo iš gyvulių pardavimo. Abraomo ir Loto piemenys dažnai ginčydavosi, todėl Abraomas pasiūlė Lotui pasirinkti bet kurį norimą žemės sklypą, o Abraomas pasiimtų likusį.
Lotas pasirinko Jordano slėnį, nes jis buvo gerai drėkinamas visur iki pat Zoaro, o Abromas liko Kanaane. Vieną dieną Abromas turėjo regėjimą, liepiantį jam palikti savo šalį ir keliauti į naują kraštą, kurį jam parodys Dievas. Taigi Abromas su žmona Sarajumi, sūnėnu Lotu ir visais daiktais išsiruošė į kelionę.
Jie sustojo Betelio mieste, kur pastatė aukurą Dievui garbinti. Tada Abromas tęsė kelionę į pietus ir apsigyveno netoli Hebrono. Betelio Dievas vadinamas El-Beteliu, kas reiškia "Dievo namų Dievas".
Jis taip pat vadinamas "Sandoros Dievu", nes būtent čia, prie Betelio, Dievas sudarė sandorą su Abromu (vėliau pervadintu Abraomu). Šioje sandoroje Dievas pažadėjo iš Abromo palikuonių padaryti didelę tautą ir duoti jiems Kanaano žemę. El-Betelis taip pat žinomas kaip vienas iš Jehovos arba Jahvės vardų.
Taip yra todėl, kad kai Jokūbas (kitas Izraelio vardas) bėgo nuo Ezavo, jis miegojo ant akmeninės pagalvės Betelyje ir sapnavo angelus, kylančius ir besileidžiančius kopėčiomis tarp dangaus ir žemės. Šiame sapne Jehova kalbėjo Jokūbui, sakydamas: "Aš esu Jehova, tavo tėvo Abraomo ir Izaoko Dievas; aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje tu guli" (Pradžios 28:13).
Jokūbas Betelyje Raštai
Pradžios knygoje skaitome apie žmogų, vardu Jokūbas, gyvenusį Kanaano žemėje. Vieną naktį miegodamas Jokūbas susapnavo sapną, kuriame pamatė laiptus, besitęsiančius nuo žemės iki dangaus. Šiame sapne Dievas kalbėjo Jokūbui ir pasakė, kad visada bus su juo.
Pabudęs Jokūbas suprato, kad Viešpats iš tiesų buvo su juo ir jį palaimino. Istorija apie Jokūbą prie Betelio yra reikšminga, nes parodo mums, kad Dievas visada yra su mumis, net jei to nesuvokiame. Ji taip pat moko mus, kad kai ieškome Dievo vadovavimo, Jis mus gausiai palaimina. Ši istorija primena, kad niekada nepasiduotume savo tikėjimo kelionėje, net kai būna sunku.
Išvada
Pranešimo pradžioje aptariama hebrajiško žodžio "Betelis", kurį galima išversti kaip "Dievo namai", reikšmė. Toliau rašoma, kad Betelis iš pradžių buvo vieta, kur pagonys garbino savo dievus ir deives, bet ilgainiui ji buvo pradėta sieti su vieninteliu tikruoju Dievu. Autorius teigia, kad dvasinė Betelio reikšmė yra vieta, kur galime eiti ieškoti Dievo buvimo irgauti Jo nurodymus.
